Augsmas
nauju akmenu
æoleje
augsmas
nauju
kapiniu
uæ miesto
augsmas
nauju
plunksnu
sparnuos
augsmas
nauju
pauk¼Ëiu
vieverseliais
is gelianÊios
tavo
gerkles
balsu
garsu
---
Miestai kaip vaiki¼kos knygos
sudryksta
po lap±
ir niekas ju
nesuklijuoja
pernelyg jau toli
auga ir kar¼ta
medynai
upe rausias
trunijanËiuos viræiuos
gurgedama
tai garsiau tai tyliau
krantas i vandeni grimzta
kartu su kapais
valtys namompi parplaukia
vakaras
regisi vakaras
---
Tiktai prietemoj akys pradeda
i¼ tikruju matyti. Visos spalvos
prie¼ uægesdamos naktyje, tampa
ry¼kios ir ¼varios. Gvazdikai, geltonos roæes,
varpeliai, kvapnieji æirnikai.
Vejas nutilo, ir dangus,
tas i¼blukÍs,
visokiu darbu ir visokios skubros,
beveik nematomas fonas
staiga tampa artimas, ¼tai Ëia, vir¼ karunu,
vir¼ laidu, ir pasimato
pro beræo lapija, pro nutru¼usio namo stog±
visa jo gelme, melynumas; uæ svirno
pateka Venera, po de¼ine ¼ulinio gerves
Jupiteris, kitados deive ir dievas, o dabar
tik dvi ævaigædes.